Keturių dienų knygų šventė Vilniuje baigėsi, palikdama daugybę įspūdžių, naujienų ir, deja, ne visai malonų politikos atspalvį. Mugei pritraukus rekordinį skaičių lankytojų, patvirtina vieną dalyką: knygos vis dar karaliauja mūsų kultūroje, tačiau kai kurie scenarijai primena ne literatūros, o politinius žaidimus. Ar verta skaitytojui domėtis tokiomis aktualijomis ir ką tikrai praleidai, jei nedalyvavai?
Šiemetės Vilniaus knygų mugės akcentai ir kontroversijos sudaro intriguojantį kokteilį. Jei manei, kad tai tik vieta knygoms įsigyti, klydai – tai tapo tikra kultūrinė, o kartais ir politinė, arena. Pasiruošk, nes dabar atskleisiu, kas vyko užkulisiuose ir kodėl tai svarbu tau.
Politikos kvapas, kurio niekas nenorėjo
Atrodo, kad šiemet knygų mugė tapo ne tik literatūros, bet ir politinių pasistumdymų scena. Nors organizatoriai tvirtina nesikišantys į politiką, kai kurie įvykiai vertė susimąstyti.
Prezidento nebuvimas ir nepageidaujamumo aura
Viena ryškiausių ir kalbėčiausių situacijų – prezidento Gitano Nausėdos nebuvimas mugės atidaryme ir tradicinio sveikinimo uždraudimas. Nors tiesiogiai niekas nepareiškė, kad jis nepageidaujamas, aplinkybės kalbėjo pačios už save. Leidėjų asociacijos prezidentė Dovilė Zaidė sakė nesigailinti, tačiau tai paliko savotišką potraukį.
Šis sprendimas, nors ir nebuvo tiesiogiai viešinamas kaip protestas, sukėlė diskusijas apie kultūros renginių politizavimą. Kai kuriems tai atrodė kaip aiškus signalas, kad politika įsiveržė į, atrodytų, šventą knygų erdvę.
Filosofo ir jo knygos likimas
Dar vienas kontroversiškas momentas – filosofo Arvydo Juozaičio knygos „Tikra Sąjūdžio istorija“ pristatymo atšaukimas. Nors organizatoriai vėliau pasiūlė kitą laiką, filosofas atsisakė, teigdamas, kad tai buvo nepatogus pasiūlymas.
Juozaitis, nebijodamas kalbėti, teigė, kad „uždraudė salę, tai ir reklama ši atsirado dėl to.“ Jis simboliškai laikė tai dideliu lango atidarymu, kai durys buvo uždarytos, ir dalijo autografus prie stendo su knygos reklama.
Pirmieji kartai, kurie keičia viską
Nepaisant politinių šešėlių, mugė nudžiugino ir daugybe naujovių, kurios turėtų ilgam likti:
- Mecenato parama: Pirmą kartą mugę parėmė verslo atstovas – „Invalda INVL“. Tikimasi, kad tai padės plėtoti tarptautinius ryšius ir remti kūrėjus.
- Knygų dovanojimas mokykloms: Įspūdinga iniciatyva – skaitytojų padovanotas krepšys su 150 knygų, kuris keliauja į mokyklų bibliotekas. Taip papildomai stiprinama jaunųjų skaitytojų auditorija.
- Tarptautiniai ryšiai: Tarptautinis teisių centras subūrė 10 šalių specialistus, siekiant stiprinti leidybos verslą ir bendradarbiavimą.
Šie pokyčiai rodo, kad mugė nebėra tik pardavimo vieta – ji tampa gyva platforma mainams ir naujoms iniciatyvoms.
Nesibaigiantys apdovanojimai ir nauji atradimai
Mugė tapo tikru apdovanojimų ir nominacijų maratonu:
- Knygos meno konkursas: Apdovanoti geriausi knygų dailininkai, dizaineriai ir iliustratoriai.
- „Metų knygos rinkimai 2025“: Paskelbti nominantai, o skaitytojai kviečiami balsuoti už mėgstamiausias knygas.
- IBBY apdovanojimai: Išrinkti geriausių 2025 m. knygų vaikams ir paaugliams nominantai.
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros dvyliktukas: Pripažinta, kad metai priklauso poezijai, o Metų knyga – Mariaus Buroko „Seismografas“.
- Jurga Ivanauskaitė premija: Įteikta poetei Vitalijai Maksvytei.
- Skaitytojų balsas: Apdovanotos perkamiausios vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų knygos.
Tai nuolatinis naujų talentų atradimas ir literatūros pasaulio pulsas, kurį verta sekti.
Diskusijos apie ateitį: nuo senovės raštų iki AI
Ne mažiau svarbios buvo diskusijos, kuriose lietėme ne tik literatūrą, bet ir aktualias pasaulines temas.
Europos saugumas ir Edwardas Lucasas
Mugės garbės svečias, britų žurnalistas Edwardas Lucasas, nagrinėjo energetinio saugumo, šnipinėjimo ir Rytų Europos politikos temas. Jo žvilgsnis į dabarties iššūkius buvo ypač vertingas.
Kaip svarbu suprasti šiuos procesus, ypač šiandienos geopolitinėje situacijoje. Tai ne tik teorija, bet ir praktiniai dalykai, kaip apsisaugoti.
Žodžio laisvė ir dirbtinis intelektas
Bene aktualiausia tema tapo dirbtinio intelekto (AI) įtaka literatūrai ir skaitytojų ugdymui. Diskusijos sukosi apie laisvo žodžio galimybes, informacinius karus ir tai, kaip AI gali paveikti vaikus.
Supratimas, kaip dirbtinis intelektas veikia mūsų gyvenimą, tampa neatsiejama dalimi. Juk svarbu, kad technologijos tarnautų mums, o ne atvirkščiai.
Pasaulinio garso autoriai Vilniuje
Mugė džiugino susitikimais su autoriais, kurių knygos tapo tikrais bestseleriais.
- Jeanas-Baptisteʼas Andrea: Goncourtʼų premijos laureatas pristatė savo romaną „Globoti ją“.
- Dr. Sönke Neitzelis: Vokiečių istorikas, bestselerio „Pasirengęs karui“ autorius.
- Peteris Swansonas: „New York Times“ bestselerių autorius, pristatęs naują romaną „Talentas žudyti“.
- Henrikas Fexeus: Pasaulyje žinomas mentalistas ir knygų autorius.
- Julie Caplin: Anglų rašytoja, dalijosi kulinarinėmis patirtimis.
Šie susitikimai suteikė galimybę pažvelgti į literatūros pasaulį iš arti ir suprasti, kas slypi už populiariausių knygų.
Muzika ir kultūra – neatsiejama mugės dalis
Muzikos salė skambėjo gyvais pasirodymais, diskusijomis ir pokalbiais. Nemažas būrys žinomų Lietuvos atlikėjų ir grupių, kaip „FC Baseball“, „Biplan“, Jazzu, BIX ir daugelis kitų, sukūrė nepakartojamą atmosferą.
Tai puikus pavyzdys, kaip literatūra ir muzika gali susieta viename renginyje, pritraukiant įvairią auditoriją.
Kad ir kokios kontroversijos sukeltų mugę, ji vėl įrodė savo svarbą Lietuvos kultūros kalendoriuje. Kitais metais lauksime dar didesnių atradimų ir, tikimės, mažiau politinių šešėlių.
O kokia Jums labiausiai patiko akimirka iš šių metų mugės? Pasidalinkite komentaruose!
