Ar girdėjote apie planuojamą karinę bazę Kapčiamiestyje? Socialiniuose tinkluose kilo audringa diskusija, o kai kurie teigia, kad tai didžiulė grėsmė gamtai ir gyventojams. Tačiau ar viskas taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio? Pažvelkime į situaciją iš arčiau, nes tikrovė gali jus nustebinti.
Kodėl kyla toks triukšmas aplink naują karinę bazę?
Internete plinta informacija, kuri kelia didelį susirūpinimą dėl planuojamos karinės bazės Kapčiamiestyje. Viena aktyvi „Facebook“ vartotoja pradėjo kampaniją, kurioje teigia, jog projektui vadovaujantys asmenys pažeidžia gamtosaugos įstatymus, Europos Sąjungos „Žaliąjį kursą“ ir jiems trūksta moralės, kalbant apie vietos gyventojus ir gamtą.
Manipuliacija emocijomis: kaip veikia dezinformacija?
Pagal pareigas, esu praktikavusi žurnalistė, stebėjusi ne vieną viešą diskusiją. Pastebėjau, kad dažnai stiprios emocijos ima viršų, kai trūksta aiškios informacijos. Šioje situacijoje, kaip teigia Lietuvos kariuomenės atstovai, mus bandoma apmulkinti.
Pagal kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikės Aurksės Ūsienės komentarus, šiuo metu yra pastebima vis daugiau dezinformacijos, kuri nuolat kelia aliarmą, apeliuodama į žmonių jausmus. „Mes suprantame, kad žmonės rūpinasi švariu oru, gamta ir savo gyvenamąja aplinka,“ – sako ji, – „Tačiau šie dalykai yra stipriai išnaudojami melagingoms naujienoms kurti.“
Vienas iš dažniausių melagingų teiginių yra tai, kad bus nukirsti visi miškai, arba kad bazė bus statoma tik tam, kad būtų nukirtus mišką, pardavus medieną ir pasisavinus pelną. Kariuomenės atstovai paneigia šiuos teiginius.
Kiek iš tikrųjų reikės nukirsti miško?
Teigiama, kad Kapčiamiestyje bus nukirsta apie 1000 hektarų miško. Tačiau visai karinei bazei reikės 14 500 hektarų ploto. Kodėl tokie dideli plotai? Nes čia treniruosis ne tik Lietuvos, bet ir sąjungininkų kariai.
Šiuo metu planuojama bazė yra reikalinga kuriamos nacionalinės divizijos ir sąjungininkų treniruotėms. Ji galėtų sutalpinti 3,5-4 tūkstančius karių. Didesnės pratybos vyktų apie penkis kartus per metus, o trumpos treniruotės – nuolat.
Svarbu žinoti:
- Numatoma, kad bus nukirsta tik tiek miško, kiek būtina užtikrinti judėjimui, manevravimui ir šaudyklių įrengimui.
- Kapčiamiesčio poligone nebus numatytos gyvenamosios patalpos, kaip kareivinės.
- Dalį miško kertama, siekiant atnaujinti buveines.
Ar poligonas gali būti naudingas gamtai?
Tai gali skambėti neitikėtina, bet kariniai poligonai gali tapti saugomomis teritorijomis retiems gyvūnams ir augalams! Kaip paaiškina gamtosaugos ekspertė dr. Dalytė Matulevičiūtė:
„Karinėse bazėse yra buferinės zonos, kuriose ribojamas miškų kirtimas ir žmonių lankymasis. Tai sukuria sąlygas, panašias į saugomus rezervatus. Čia apsigyvena jautresnės rūšys, pavyzdžiui, Pabradės poligone aptinkamas margasis tarkšlys arba vienintelė Lietuvoje besparnio skėriuko populiacija Rūdninkuose.“
Mokslininkai pastebi, kad kontroliuojamas miško kirtimas gali atkurti tam tikras buveines. Iškirtus vienodą pušyną, atsiranda galimybė įsikurti naujiems organizmams. Taip atsiranda ir retos rūšys, pavyzdžiui, smiltyninis gvazdikas.
Praktinė nauda:
- Poligonai gali tapti prieglobsčiu retiems gyvūnams ir augalams.
- Nenaudojami pesticidai ir trąšos, skirtingai nei žemės ūkyje, skatina biologinę įvairovę.
- Kariuomenė įsipareigoja tvarkyti gamtai kenkiančius plotus.
Ar Lenkija tikrai tam prieštarauja?
Viena vartotoja tvirtina, kad Lenkija nepritaria poligono statyboms prie sienos. Tačiau tai netiesa. Lenkija pati svarsto statyti karinę bazę, kuri skatintų glaudesnį bendradarbiavimą su Lietuva.
Šiuo metu planuojama teritorija apima apie 1950 privačių sklypų, iš kurių apie 100 yra gyvenamųjų sodybų. Gyventojai bus informuoti apie planus ir su jais bus derinamasi dėl kompromisų.
Taigi, ar visa ši istorija yra tik manipuliacija, siekiant pasinaudoti žmonių susirūpinimu? Kariuomenė teigia, kad didžioji dalis informacijos yra klaidinanti. Ar Jums atrodo, kad visuomenė turėtų būti labiau informuota apie tokius projektus iš anksto?
Publikacija parengta bendradarbiaujant su „Meta“ siekiant stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniuose tinkluose.
