Ar pastebėjai, kad paskutiniu metu tavo mėgstama vaistinė dirba trumpiau? Savaitgalį nerandi atviros? Tai ne sutapimas, o tiesioginė naujojo Farmacijos įstatymo pasekmė. Nuo liepos 1-osios įsigaliojo griežtesni reikalavimai, dėl kurių jau užsidarė 34 vaistinės, o daugybė kitų drastiškai sutrumpino darbo laiką. Kodėl taip atsitiko ir ką tai reiškia tau, kai tau prireiks vaistų – skaityk toliau.
Kas pasikeitė ir kodėl tai svarbu?
Nuoširdžiai sakant, tai didžiulis pokytis vaistinių sektoriuje, kuris palies kiekvieną iš mūsų. Naujasis įstatymas reikalauja, kad vaistinėse visu jų darbo laiku fiziškai dirbtų vaistininkas. Anksčiau kai kuriose vaistinėse, ypač mažesniuose miesteliuose, darbą galėjo prižiūrėti farmakotechnikas nuotoliniu būdu. Dabar tokia galimybė liko tik kaimuose ir miesteliuose iki 3000 gyventojų, ir tik tiems farmakotechnikams, kurie baigė studijas iki 2006 m.
Rezultatai jau matomi: daugelis vaistinių dirba nerimo režimu, bandydamos išlaikyti savo personalą. Vaistininkai, kurie planavo išeiti į pensiją ar pasiimti vaiko priežiūros atostogas, yra prašomi pasilikti ilgiau. Tai rodo, kad vaistinių fondas nėra toks stabilus, kaip galvojome.
Skaičiai, kurie turėtų nuliūdinti:
- 34 – tiek tinklinių vaistinių sustabdė veiklą arba visiškai užsidarė nuo liepos 1-osios.
- Virš 4500 valandų per savaitę – tiek trumpiau dirba vaistinės. Tai prilygsta 64 visą darbo dieną dirbančioms vaistinėms.
- Daugiau nei 150 vaistinių nebedirba sekmadieniais, o šis skaičius tik auga.
Įdomu tai, kad vaistinei sustabdžius veiklą, tai nereiškia automatinio licencijos panaikinimo. Procesas gali užtrukti iki 3 metų. Tačiau gyventojui tai nesvarbu – jis tiesiog negali nusipirkti reikalingų vaistų arti namų.
Kur situacija kritinė?
Situacija yra ypač sudėtinga provincijoje. Štai keletas miestų, kur vaistininkų trūkumas jaučiamas labiausiai:
- Biržai, Kuršėnai, Naujoji Akmenė, Pabradė
- Švenčionys, Švenčionėliai, Širvintos, Zarasai
- Skuodas, Birštonas, Prienai, Alytus
- Rokiškis, Panevėžys, Mažeikiai, Šiauliai, Pasvalys
Galvokite, kad sekmadienį Zarasuose, Pasvalyje, Biržuose, Skuode, Švenčionyse, Švenčionėliuose, Visagine ar Pabradėje – nei viena vaistinė nedirba. Zarasuose ir šeštadieniais dirba tik viena vaistinė, ir tai tik iki 14 valandos. Tai reiškia, kad jei tau staiga prireiks vaistų savaitgalį, teks gerokai pavargti arba ieškoti kitų sprendimų.
Šie pokyčiai stipriai veikia ir farmacines darbuotojas. Kai kurios priverstos ieškoti naujų darboviečių, važinėti šimtus kilometrų kasdien, o kiti netgi uždaro savo pačių vaistines. Net 70% licencijuotų vaistininkų Lietuvoje yra įdarbinti vaistinėse, tai yra daugiau nei daugelyje ES šalių, tačiau to vis tiek neužtenka.
Ar valstybei tikrai nepalankus vaistinių skaičius?
Ne visada verta vadovautis statistika. Nors statistika teigia, kad Lietuvoje vaistinių yra per daug, gyventojų nuomonė kitokia. Juk svarbiausia – pacientų poreikiai.
Atliktos apklausos parodė:
- 91% respondentų laiko labai svarbiu arba gana svarbiu, kad netoli jų namų veiktų vaistinė.
- 75% pajustų didelių arba šiokių tokių nepatogumų, jei netoli jų veikianti vaistinė užsidarytų.
Manau, kad tai svarus argumentas, parodantis, kokią vertę gyventojams teikia lengvai pasiekiamos vaistinės. Nors didesnis vaistinių skaičius anksčiau buvo traktuojamas kaip patogumas ir konkurencijos privalumas, dabar ši situacija keičiasi.
Ką daryti, kai vaistinės durys užrakintos?
Nors naujasis įstatymas sukūrė tam tikrų problemų, jis taip pat išsaugojo vaistines kaimuose ir mažuose miesteliuose, kur rasti vaistininką dirbti visą dieną yra itin sunku. Tačiau atsiras situacijų, kai didesnių miestų vaistinės „medžios“ farmacistus iš kaimų, o tai gali dar labiau pabloginti situaciją regionuose.
Manau, kad ši situacija verčia susimąstyti apie tai, kaip svarbu turėti prieinamą sveikatos apsaugą, ir kaip netikėti įstatymų pakeitimai gali stipriai paveikti mūsų kasdienį gyvenimą. Ką manai apie šiuos pokyčius ir ar jau teko susidurti su užrakintomis vaistinėmis?
