Ar pastebėjai, kaip greitai nubėga laikas, kai pamirštame svarbiausią savo turtą – sveikatą? Daugelis iš mūsų kasdien skuba, o ruošiantis apsipirkti pamirštame, kad mūsų kasdieniai pasirinkimai parduotuvėje tiesiogiai veikia mūsų gyvybingumą ir savijautą. Atrodo, kad ką tik buvome atsidūrę pandemijos baimės laikuose, kai rūpinomės savimi itin aktyviai, tačiau šiandien situacija vėl grįžta į senas vėžes.
Mitybos paradoksas: skubame, bet nepagalvojame
Profesorius Rimantas Stukas, ilgametis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Higienos instituto specialistas, atkreipia dėmesį į nerimą keliančią tendenciją. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad lietuviai, rinkdamiesi maistą, vis rečiau galvoja apie ilgalaikę sveikatą. Prieš kelerius metus, pandemijos akivaizdoje, žmonės su didesniu atidumu stengėsi stiprinti savo imunitetą ir rinktis maistingesnius produktus. Tačiau šie siekiai, panašu, išblėso.
Kur pasisuko prioritetai?
Pasak profesoriaus Stuko, apklausų rezultatai tiesiai šviesiai parodo, jog prioritetai pasikeitė drastiškai. „Pirma vieta atitenka skoniui, antra – kainai, o sveikata nustumiama į trečią poziciją,” – konstatuoja ekspertas. Tai reiškia, kad daugelis mūsų linkę atsisakyti potencialiai naudingų, bet galbūt šiek tiek brangesnių ar mažiau šedevriškų skonio prasme produktų, pasirenkant tai, kas yra pigiau ir skaniau čia ir dabar.
Vietiniai produktai – nepelnytai pamiršti?
Specialistai pabrėžia, kad šis poslinkis gali turėti rimtų pasekmių. Dažnai ignoruojami paprasti, bet vertingi vietiniai produktai, tokie kaip ropė. Profesorius Stukas teigia: „Ropė – elementarus produktas, ne kažkokia egzotika, bet daržovė, kuri pas mus auga. Reikia orientuotis į vietinę produkciją, gal patiks žmonėms ir valgys.” Orientavimasis į vietinius, sezoninius produktus ne tik palaiko šalies ūkininkus, bet ir dažnai užtikrina didesnį šviežumą bei maistingumą.
Ką slepia perdirbtas maistas?
Ekspertų nuomone, reikėtų vengti perdirbtų produktų, tokių kaip dešros, traškučiai ar pramoninės konditerijos gaminiai. Jie dažnai kupini nereikalingų riebalų, druskos ir cukraus, o maistingųjų medžiagų juose nedaug. Mūsų organizmas didžiąją dalį energijos gauna ne iš šių produktų, o iš pilnavertės mitybos.
Nutukimas – ne tik svoris, bet ir audinių sudėtis
Gydytoja dietologė Edita Gavelienė iš Santaros klinikų paaiškina, kad nutukimas yra kur kas sudėtingesnė problema nei tiesiog per didelis svoris. „Tai nėra tiesiog svorio sumažinimas, bet riebalinio audinio. Tai yra esminis dalykas nutukimo gydyme, nes kai žmogus mažina svorį, gali sumažėti įvairių audinių, net ir kaulo struktūra gali pasikeisti. Jau nekalbu, kad gali ir raumuo sumažėti,” – perspėja gydytoja.
Protarpinis badavimas: gudrybė ar universalus sprendimas?
Viena iš populiarių mitybos strategijų yra protarpinis badavimas. Tačiau anot gydytojos Gavelienės, tai nėra panacėja. „Protarpinis badavimas yra vienas iš metodų, kuriam tam tikrų žmonių grupei yra patvirtintos rekomendacijos. Pavyzdžiui, kai kurios metodikos taikomos esant menopauzei, kitos – sergantiems antro tipo cukriniu diabetu ir nutukimu. Tai yra viena iš metodikų, bet ne auksinis standartas. Vieniems pacientams jis gali būti taikomas su gydytojo priežiūra, bet kitam žmogui jis apskritai netiks,” – aiškina specialistė.
Ką daryti? Konkretūs patarimai Jums:
- Sąrašas prieš apsipirkimą: Prieš eidami į parduotuvę, visada sudarykite pirkinių sąrašą, susitelkdami į daržoves, vaisius, liesą mėsą, žuvį ir pilno grūdo produktus.
- Vietiniai ir sezoniniai produktai: Atkreipkite dėmesį į produktų kilmę. Rinkitės tai, kas užauginta arti jūsų namų. Tai dažnai yra šviežiau ir pigiau.
- Venkite „spąstų”: Skaitykite etiketes. Stenkitės vengti produktų su ilgu sudėties sąrašu, ypač jei jame daug E-kodų, cukraus ar nenatūralių riebalų.
- Vanduo – geriausias draugas: Prieš valgydami, išgerkite stiklinę vandens. Kartais alkio jausmas yra tiesiog troškulys.
- Mokslas apie maistą: Domėkitės mityba, skaitykite patikimų šaltinių straipsnius. Žinios – stipriausia jūsų sąjungininkė kovoje už sveikatą.
Šie nedideli pokyčiai gali turėti didžiulį ilgalaikį poveikį jūsų sveikatai ir savijautai. Ar jau pastebėjote panašių tendencijų savo kasdienybėje? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
